Kelionės data: 2021 m. spalio 16 d.
Neries regioninis parkas
Buvau įsitikinusi, kad Neries regioniniame parke žinau ir išvaikščiojau visus takus, pasirodo, klydau. Yra dar vienas, iki šiol buvęs man nežinomu – visiškai šalia Kernavės (navigacijos kelią žino) – Balto kalno pažintinis takas.
Jo pradžioje įrengta nedidelė automobilių parkavimo aikštelė, šalia ir trikampė pavėsinė – pasislėpti nuo lietaus ar užkąsti. Tik aš jei jau susiruoščiau tame take piknikauti, geriau paieškočiau vietos kiek toliau – einant taku Neries pakrante galima rasti gražesnių vietų poilsiu ar piknikui.
Takas prasideda fantastišku vaizdu į Neries vingį – medinė apžvalgos aikštelė įrengta ant paties Balto kalno skardžio. Kai ieškojau kokios istorinės informacijos apie šią vietą, radau tik tiek, kad iš kelių išlikusių kryžiuočių aprašymų žinomi buvę penki keliai, einantys pro Kernavę. Tuose užrašuose minėtos ir brastos – seklios vietos upėse, per kurias galima persikelti į kitą krantą, ir viena jų buvusi prie Balto kalno.
Tiesą sakant, vaizdas nuo apžvalgos aikštelės į Neries vingį, gražiausias iš visų pažintinio tako vaizdų. Tad net jei labai nenorite ar nemėgstate vaikščioti, siūlyčiau atvažiuoti nors iki tako pradžios ir pasimėgauti tikrai įspūdingu reginiu.
O jei norėsis ir šiek tiek pasivaikščioti, jūsų paslaugoms – Balto kalno pažintinis takas. Jis trumputis, aprašyme minimi 2,6 km, mano programėlė rodė, kad nuėjome 3 km. Ėjimas tikrai lengvas, malonus, maršrutas aiškiai sužymėtas. Keliose vietose įrengti mediniai laipteliai, o šiaip jokių didesnių pakilimų ar nusileidimų nepastebėjau. Ėjimą paįvairina medinės skulptūros, stendai su poezijos posmais ir klausimais/atsakymais. Tiesa, matyti, kad stendai ir laiptai tarnauja jau ne vienerius, tad vietomis šiek tiek papuvę.
Prie tako įrengtos net kelios poilsio aikštelės su laužavietėmis, pavėsinėmis, vaizdais į apačioje tekančią Nerį.
Tik nežinau, kodėl didžioji dalis pažintinių takų planuojami taip, kad gražiausioji jų dalis būtų ėjimo pradžioje. Tad mes tradiciškai ėjome priešinga kryptimi, gražesnę dalį paupiu palikdami pabaigai – jei jau pavargsti einant, lengviau žingsniuoti žinant, kad gražesni vaizdai dar laukia priekyje. 🙂
Apibendrinant – takas tikrai vertas dėmesio, tik važiuojant iki jo papildomai dar reikia pridėti pasivaikščiojimą po Kernavę ar kokį kitą pažintinį taką, nes išsiruošti iš Vilniaus ar Kauno tik dėl jo, mano nuomone, būtų per trumpa išvyka.
Beje, jau parašiusi šį tekstą radau informacijos, kad iki Balto kalno atodangos galima ateiti iš Kernavės viduramžių miestelio, atstumas – apie 2 km.