Kauno botanikos sodas: bijūnai ir rododendrai valdo

Autorius: Vaida Samuolytė
2022-06-14

Kelionės data: 2022 m. birželio 12 d.

Kaunas

Tiesą sakant, pavadinimas toks šiek tiek pritemptas, nes Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo valdovais birželio pradžioje galima būtų pavadinti ir vilkdalgius, ir savo žydėjimo sezoną pradedančias erškėtrožes. Pastarųjų tiek daug, jos tokios įvairios, kad senoji istorinė pergolė joms žydint darosi panaši į apleistą miegančios gražuolės pilį.

Kauno botanikos sodas – geras pasirinkimas, jei pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudesnį esate mieste, o norisi pasivaikščioti gamtoje. Be to, augalų įvairovė čia didžiulė, tad visada kas nors vis tiek žydės. Kai mes ten buvome, jau baigė žydėti rododendrai, alyvos, bet pradėjo skleistis bijūnai, savo žiedais džiugino vilkdalgiai.

99 devyneri žydėjimo metai

Kauno botanikos sodas kitais metais švęs savo šimtmetį – jis įkurtas 1923 metais buvusio Aukštosios Fredos dvaro sodybos teritorijoje. Kaip teigiama jo svetainėje, oficialiai sodas atidarytas liepos 8 d., renginio metu tuometinis Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį oranžerijos statyboms.

Beveik prieš 100 metų statyta oranžerija

Iš tos pačios svetainės galima sužinoti, kad 1923–1925 m. Botanikos sode buvo pastatyti pirmieji šiltnamiai-oranžerija, kurioje augo 1 770 įvairių rūšių augalų. Šiuo metu VDU Botanikos sodo oranžerija – didžiausia Lietuvoje (plotas sudaro 736 kv. m.), joje auginama per 1,5 tūkst. rūšių augalų. Atskiruose skyriuose eksponuojami vėsiųjų paatogrąžių, šiltųjų paatogrąžių, atogrąžų miškų, atogrąžų, drėgnųjų atogrąžų, dykumų ir pusdykumių augalai.

Egzotiniai oranžerijos augalai

Universiteto botanikos sodas buvo kuriamas kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centras. Tad ir dabar jis toli gražu nėra tik maloni pasivaikščiojimo vieta, bet ir mokslinis centras, kuriame atliekami įvairūs moksliniai tyrimai: tiriama sodo augalų genetinė įvairovė, vaisių cheminė sudėtis, poveikis sveikatai, panaudojimo maisto ir farmacijos pramonėje galimybės, kuriamos naujos sodo augalų veislės ir pan. Čia yra ir senasis vaismedžių sodas, uoginių, vaistinių bei prieskoninių augalų ekspozicijos.

Pasodinta čia dėl grožio 1500 rožių

Kas nori, gali eiti tiesiog pasigrožėti tuo metu žydinčiais augalais, o kam norisi ne tik akis paganyti, bet ir kažką naujo sužinoti, gali apsilankyti seniausiame Lietuvos arboratoriume, susipažinti su saugomais Lietuvos augalais – rinkitės, kas patinka ir domina, sodo planą rasite čia. Beje, jei kam egzotika lietuviškas daržas paprastasis – prašome, čia irgi yra edukacinis daržas.

Mes tiesą sakant norėjome tiesiog pasivaikščioti, pasigėrėti žydinčiomis gėlėmis ir tam Botanikos sodas puikiai tiko. Fotografavomės tarp rododendrų ir bijūnų, gerėjomės žydinčiais erškėčių krūmais. Reikėtų apsilankyti ir po kokio mėnesio, kai sužydės rožės – kažkur skaičiau, kad sodo rožyne yra daugiau kaip 1 500 rožių veislių, tarp kurių yra ir senųjų, žydėjusių dvaruose.

Ne, ča ne rožė iš dvarų, o paprastasis erškėtis

Nežinantiems Google maps parodys kelią į Botanikos sodą, o jo adresas: Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Daugiau informacijos kaip jį pasiekti galite rasti čia.

Centrinis Aukštosios Fredos dvaro rūmų pastatas, priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Jo savininkas žemaičių bajoras Jozefas Godlevskis mėgdavęs stovėti šiame balkone ir gėrėtis prieš jį atsiveriančiu parku.
INSTAGRAM
© Vaida Samuolytė