Kelionės data: 2019 m. ruduo
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Buvo labai labai gražus pasivaikščiojimas po Aukštaitijos nacionalinį parką – pradėjome savo kelionę iš Ginučių, ten ir baigėme. Bet kol sugrįžome į pradinį tašką, nužingsniavome apie 24 km, praeidami, prieidami ar iš aukštai pažvelgdami į Dringio, Laumakio, Asalnų, Alksnio, Linkmenų, Laumiakio bei Laumiakėlio ir dar kitus ežerus. Jei atvirai, net nesuskaičiavau visų, ir čia juos surašiau ne eilės tvarka. Bet maršrutas buvo tobulas: ir ežerų, ir miškų, ir piliakalnių, ir kaimų. Didžioji dalis sodybų kaimuose jau supirktos miestiečių ir virtusios poilsiavietėmis, bet išlikę dar ir „tikrų“, kuriose gyvena vietiniai žmonės, auginantys avis ir užklydėliams gražia aukštaičių tarme siūlantys pasirinkti „abaliukų“. Kažkas jų ramiai gėrisi savaitgalio pavakare sėdinėdami kiemuose, o kitur verda darbas – matyt, suvažiavę vaikai ar giminės padeda darbuotis prie namo remonto.
Įdomus ir etnografinis, restauruotomis sodybomis besididžiuojantis Salų II kaimas, labiau jau primenantis Rumšiškių muziejų nei tikrą kaimą. Bet tokį tikrą kaimą – kur nuo medžių šakų svyra obuoliai, lieptelį į ežerą švelniai skalauja vanduo, prie namo žydi gėlės – matyti, kad šeimininkai, jei čia ir negyvena, tikrai dažnai užsuka. Jaučiasi, kad kaimas gyvas.
Aišku, prie viso šio pasivaikščiojimo žavesio daug prisidėjo ir tokiai kelionei tiesiog tobulas oras bei metų laikas: ant medžių lapų jau gerokai sumažėję, tad puikiai atsiveria ežerų grožis, saulė priverčia lygiame jų paviršiuje atsispindėti aplink augantį mišką. Tokia ramybių ramybė tvyro ore: jau pasibaigęs vasaros karštis ir bruzdesys, subrandintas rudeninis derlius ir dabar tas momentas, kai galima ramiai laukti ateinančios žiemos. Ta ramybė ir rudeninės gamtos grožis tikrai pakeri.
Į žygio pabaigą, kai jau atrodė, kad akys pasisotino vaizdų, užkopėme ant Ladakalnio. Ir dar viena puota akims. O nuo Ginučių piliakalnio apylinkes jau išvydome nušviestas besileidžiančios saulės – ir vėl naujos spalvos, nauji vaizdai. Žodžiu, labai rekomenduoju apsilankyti.
Galima rinktis ir trumpesnį maršrutą (mūsiškis: Ginučių k. – Simoniškio k. – Linkmenų miškas – Laumiakėlių ežerėliai – Puziniškio k. – Salų I k. – Salų II k. – Ladakalnis – Ginučių piliakalnis – Ginučių k.), nebūtinai 24 km 🙂 Bet Ladakalnio ir Ginučių piliakalnio siūlyčiau nepraleisti. Ir eiti tikrai nebus nuobodu – bus ir pakilimų, ir nusileidimų, ir miško keliukų,ir takelių, na o svarbiausia – vaizdų įvairovė!
Maršrutą sudarė EkoŽygiai
