Šalis: Kipras
Kelionės laikas: 2024 m. rugsėjo 26 - spalio 3 d.
Groja muzika, skamba dainos, sukasi šokėjai, kažkur čirška kepsniai, o netoliese – linksmų kompanijų nusėsti stalai. Šiek tiek triukšmo, šiek tiek chaoso ir labai daug geros nuotaikos. Maždaug taip labai trumpai galima būtų nusakyti Kipre vykstančius festivalius.
Jie rengiami ištisus metus, bet ypač populiarūs rudenį, kai jau nuimtas arba baigiamas nuimti derlius, atsiranda daugiau laiko švęsti ir linksmintis. Tokie festivaliai vyksta ir didesniuose miestuose, ir kaimeliuose. Pastaruosiuose jie ypač autentiški, nes vietiniai gyventojai kuria šventę patys sau. Patys rūpinasi festivalių organizavimu, vaišėmis, muzika ir šokiais. Tad gal kartais šokiai ir stokoja profesionalumo, bet viską atperka dalyvių arba žiūrovų nuoširdumas ir entuziazmas. Šios šventės – ir puiki proga bent kelioms dienoms sugrįžti į gimtąjį kaimą kažkada iš jo išvykusiesiems – aplankyti artimuosius, susitikti su draugais ar giminaičiais.
Planuojate keliauti po Kiprą – tikrai labai rekomenduočiau pasidomėti, kur tuo laiku vyksta festivaliai, informacijos galite rasti čia. Ne tik daugiau sužinosite apie Kipro tradicijas ir papročius, bet dar ir pasijusite laukiamais svečiais. Ypač mažesniuose kaimeliuose.
Mes drauge su kolegėmis žurnalistėmis iš Latvijos ir Estijos po Kiprą keliavome Kipro turizmo ministerijos (Cyprus Ministry of Tourism) kvietimu, ir į mūsų programą buvo įrašyti net trys tokie labai skirtingi festivaliai.
Ilgametė tradicija – jau 63-iasis Limasolio vyno festivalis
Taip, šiemetinis Limasolio miesto parke vykstantis vyno festivalis – jau 63-iasis. Ir jis vyksta kasmet. Kaip oficialūs svečiai mes pataikėme tiesiai į atidarymą, kuriame kalbų buvo kur kas mažiau nei šokių ir muzikos. Nuo to viskas ir prasidėjo. Po to – šiek tiek sveikinimų ir kalbų, o paskui jau, žinoma, vyno ir valgių degustavimas.
Renginio svetainėje teigiama, kad festivalis, tai šventė, kviečianti susipažinti su vyndarystės, vynuogių auginimo ir prekybos tradicijomis. „Tai unikali galimybė paragauti ir patirti vietos kultūrą bei svetingumą“, – skelbė reklama. Visiškai tam pritariu.
Miesto sodai devynias dienas tampa iki vėlumos trunkančio festivalio scena. Įėjimas suaugusiam kainuoja penkis eurus, už juos gauni taurę, o tada jau keliauk per stendus, degustuodamas vyną. Tiesa, už tą degustacinį vyną tenka sumokėti. Nemokamai vynu vaišino tik Limasolio savivaldybė. Jei galvojate, kad prie jos stendo grūdosi minios žmonių, tai ne, jų ten nebuvo nei vieno. Labai dėl to nustebome, galvojome, gal tas vynas labai jau beviltiškas. Neištvėrusi kolegė netgi nuėjo paragauti – sakė, ne pats geriausias, bet tikrai geriamas. 🙂
Išskirtinio dėmesio festivalyje nusipelnė garsiausias kiprietiškas vynas Commandaria, saugomas UNESCO ir šiemet minintis garbingą 800 metų jubiliejų.
Be vyno degustacijų, lankytojų laukė ir gausybė maisto, vyko koncertai, mugė. Nežinau, kaip visa tai atrodė šventės pabaigoje, nes mes išėjome gal po dviejų valandų, bet per tą laiką matėme minias besilinksminančių žmonių ir nei vieno girto.
Daugiau apie Kipro vynus galite paskaityti ankstesniame straipsnyje.
Saldumynų šventė Kakopetria kaime
Apie Kipro saldumynus jau pasakojau , tad ir mes, jų paragavę, sužinoję apie gaminimo tradicijas, nenustebome išgirdę apie rengiamus saldumynų festivalius. Didžiausias iššūkis atvykus į Kakopetria kaimą, tą šeštadienį rengusį festivalį, buvo rasti vietą, kur palikti automobilį – šventė priviliojo tikrai daug svečių. Galiausiai saugiai jį pastatę patraukėme, kur ėjo visa minia – į kaimo centrą. Čia jau rikiavosi prekystaliai su įvairiausiais skanumynais. Populiariausi, žinoma, vadinami vieno šaukšto saldumynai – sirupe išmirkyti ir taip užkonservuoti vaisių ar daržovių gabalėliai. Ir šioje mugėje jie daugiausiai parduodami ne po vieną, ir net ne po nedidelę pakuotę, bet po visą stiklainį. Ant vieno prekystalio rikiavosi apie penkiasdešimt jų rūšių – patiems įvairiausiems skoniams.
O kokia šventė be valgių, muzikos, dainų ir šokių! Aišku, ir šiame festivalyje buvo visi šie keturi privalomi ingredientai 🙂
Prisiragavę ir prisipirkę įvairiausių skanumynų, išėjome pasivaikščioti po kaimą, netgi prasiėjome „Vateri“ pažintiniu taku, nes gi reikia kažkur išnaudoti visas kalorijas. 🙂 Juo labiau, kad tą dieną mūsų laukė dar vienas festivalis.
Rūkytų mėsos gaminių festivalis Potamitissa kaime
Tas kitas – tai rūkytos mėsos ir palouze festivalis Potamitissa kaime. Kai norisi šventės, priežastį jai surasti nėra sunku. 🙂 Kas yra rūkyti mėsos gaminiai, aiškinti nereikia. O štai su ta palouze kiek sudėtingiau. Tai yra tokia savotiška želė, gaminama iš vynuogių sulčių. Dažniausiai į šią masę merkiami ant siūlo suverti riešutų karoliai, ir gaunasi tokios saldžios „dešros“ su riešutais viduryje.
Festivalyje ne tik galima paragauti, ką ten paragauti – prisivalgyti įvairių mėsų, dešrų, bet ir sužinoti, kaip jie gaminami. Ypač aktyviai šventėje dalyvavo buvęs mokytojas (taip, susipažinome su juo), nuoširdžiai demonstravęs visus kaimiškos rūkytos dešros gaminimo etapus. Esu ne kartą mačiusi, kaip tai darydavo močiutė, padedama mano mamos ir kitų tetų, tad galiu pasakyti – ir gamybos metodai, ir įrankiai labai panašūs tiek Kipre, tiek Lietuvoje. Tai čia jau manęs labai nenustebino.
Žinoma, ir šiame festivalyje buvo laikomasi visų tradicijų – muzika, dainos, šokiai. Skirtumas tas, kad čia teko ne tik valgyti ir klausytis, bet ir šokti. Žodžiu, šventėje sudalyvavome visu 100 proc. 🙂
O kas labiausiai patiko, sužavėjo festivaliuose – tai vietos žmonių įsitraukimas, aktyvumas, nuoširdus noras linksmintis ir švęsti. O mums, svečiams, tai labai geras būdas pažinti autentišką Kiprą.
O kodėl apskritai verta aplankyti Kiprą - skaitykite ankstesniame straipsnyje.
Daugiau apie Kiprą: https://www.visitcyprus.com/