Kelionės laikas: 2022 m. rugpjūčio 11 d.
Pasvalio r.
Pasirodo, gali būti ir tokių, sakykim, įmonių – vandens malūnas-vilnų karšykla–verpykla – viskas viename. Tokia yra Pasvalio rajone ir pilnas jos pavadinimas – Raubonių vandens malūnas-vilnų karšykla–verpykla. Entuziasto Vaidoto Gikio ir vietinės bendruomenės iniciatyva apgriuvęs, apleistas pastatas vėl prikeltas naujam gyvenimui ir tampa įdomiu, turistų lankomu objektu. Vienas iš nedaugelio inžinerinės technikos objektų Lietuvoje gali drąsiai garsinti Pasvalio kraštą.
Norite pamatyti, kaip karšiama, verpiama vilna? Užsukite į Raubonis
„Vis tikiuosi, kad sustoję keliautojai pagirs, koks gražus čia pastatas, panorės užeiti į vidų, bet ne, jie klausia, kaip pasiekti batutų parką“, – juokauja V. Gikys, rodydamas į kaimynystėje įsikūrusių batutų parką.
Na, tie, kurių kelionės tikslas – pašokinėti ant batutų, vargu ar susidomės senuoju malūno pastatu, tegul ir labai gražiai atrodančiu po remontavimo, restauravimo. O man jis tikrai patiko ir pasirodė labai įdomus. Tiesa, atvykau čia darbo reikalais – esu atsakinga už Kultūros infrastruktūros centro (KIC) komunikaciją, o Raubonių malūnas – vienas iš KIC užsakymu tvarkytų statinių. Tai čia tas gerasis atvejis, kai darbas nelabai skiriasi nuo atostogų, nes paprastai keliauti po Lietuvą, žingsniuoti pažintiniais takais – mėgstamas mano laisvalaikio užsiėmimas, o štai kartais taip tenka darbus dirbti 🙂
Taigi, ne tik turėjau progą apžiūrėti naujai atgimusį senąjį malūną, bet ir padaryti tai su puikiu gidu – jo atgimimo organizatoriumi Vaidotu. Jau sutvarkyti ne tik malūno fasadai, bet ir vidus, sumontuota įranga. Viena pastato dalis skirta malūnui, kita – vilnos karšimui ir verpimui. Vaidotas gali daug ir ilgai pasakoti, iš kur gauta įranga, kaip sekėsi ją taisyti tvarkyti, o taip pat - pademonstruoti, kaip ji veikia.
Malūne Vaidoto ir jo žmonos Gintarės iniciatyva atgaivinami senieji tradiciniai vilnos amatai. Beieškant naujų idėjų, susietų su vilnos pluoštu, atsirado net vilnonė pirtis. Malūno kieme paskutinį vasaros ar pirmą rugsėjo savaitgalį vyksta tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“, į kurį susirenka vilnos amato ir kiti tautinio paveldo puoselėtojai.
Malūnas pastatytas ant Tatulos upės kranto
Kadangi teko rašyti apie Raubonių malūną pranešimą žiniasklaidai, tad pasinaudosiu tarnybine padėtimi ir čia papasakosiu jo istoriją, kurią aprašiau pranešime.
Raubonių malūnas skaičiuoja jau ne pirmą savo istorijos šimtmetį. Pirmasis malūnas ant Tatulos upės kranto stovėjo jau XVIII amžiuje. Kada jis buvo pastatytas – nežinoma, tačiau 1777 metų vandens ir vėjo malūnų iliustracijoje – surašyme paminėtas Ulricho Sakeno Pamūšės dvare stovėjęs vandens malūnas, kuris buvęs vienintelis Krinčino parapijoje. Manoma, kad malūnas pradėjo veikti, kai Raudonpamūšės dvarą nusipirko Žadeikonių karališkojo dvaro seniūnas Adomas fon Ropas. Malūnas netrukus tapo dvaro pramonės centru, šalia jo veikė karčiama ir bravoras. Iš pradžių malūno ratą suko Tatulos upės vanduo, vėliau įrengta užtvanka. XIX amžiaus pabaigoje malūnas jau priklausė Geltonpamūšio dvarui. Manoma, kad mūrinį malūną po 1860 metų pastatė kelis dvarus ir Raubonių kaimą valdęs Lui fon Ropas.
1907 metais malūnas jau turėjo naują savininką – Joną Ribę, kuris įsteigė vandens turbinų malūną, vilnų karšyklą ir verpyklą. Išlikę 1924 metų archyviniai dokumentai liudija, kad tuo metu pastatas atrodė taip pat, kaip ir mūsų dienomis, tik nebuvo pietinio priestato, kuris pristatytas vėliau.
Malūnas kažkodėl ilgai neužsibūdavo vieno šeimininko rankose. 1936–1938 metais jį įsigijo Chachelis Zivas, gerokai atnaujinęs malūną. Deja, naujojo savininko laukė liūdnas likimas – 1941 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesį Ch. Zivas, kaip ir daugelis jo tautiečių, sušaudytas Biržuose. Karo metais į Medomiškio dvarą grįžo ir nauju malūno šeimininku tapo Henrikas fon Branderburgas. Jis vadovauti malūnui paskyrė Petrą Zalensą.
Malūnas veikė ir vėliau. Sovietiniais metais energiją jam jau teikė dyzelinis, vėliau – elektrinis varikliai, tad tvenkinys buvo nusausintas, užtvanka išardyta, kanalas užpiltas, turbinų duobės užmūryta. 1991–1993 metais verpykla ir karšykla priklausė Pasvalio valstybinei buitinių paslaugų įmonei, nuo 1995 metų – Pasvalio rajono savivaldybei.
1997 metais verpykla uždaryta, statinys paskelbtas valstybės saugomu istorijos, technikos ir architektūros paminklu.
Kaip rasti Raubonių malūną?
Adresas: Taikos g. 5, Raubonys. Malūno vietą navigacija žino, jo koordinatės: 56.123415, 24.477291. Privažiavimas asfaltuotu keliu.
Atstumas nuo Vilniaus – apie 190 km, nuo Kauno – apie 170 km. Važiuoti tik dėl jo tokį atstumą vargu ar susiruošite, bet keliaujant po tuos kraštus tikrai rekomenduočiau aplankyti.
