Kelionės data: kiekvieną vasarą

Aukštadvario regioninis parkas

Taip, tai takas, kurio vieną ar kitą šiek tek pakoreguotą versiją praeiname kiekvieną vasarą. Strėvos įgriuva, sengirė, Drabužininkų pilkapynas, smaragdinis Spindžiaus ežeras, Strėvos upė – čia tai, ką galima pamatyti einant Strėvos žaliuoju taku Aukštadvaryje. Smagus, maždaug 9,5 km pasivaikščiojimas.

Kodėl jis man taip patinka? Takas įvairus: eina ir per sengirę, ir ežero pakrante, galima pamatyti įdomių objektų, galima pasimaudyti – yra keli patogūs priėjimai prie vandens.

Vienas iš įdomiausių tako objektų – 20 metrų gylio dubens formos duobė, dažnai vadinama Velnio duobės seserimi. Legenda byloja, kad čia kažkada stovėjo prakeikta karčema, kurioje uliodavo velniai. Vieną pasninko dieną jie kėlė vestuves. Vos tik gaidys pragydo, karčema su visais velniais prasmego. Iki šių dienų duobėje išlikęs tik prasmegusios karčemos stogo kampas. Vietiniai pasakoja, kartais ten ir kažkoks triukšmas girdėti...

Tako pradžia ir pabaiga – prie Stankos ežero

Bet aš jau čia peršokau truputį į priekį, grįžkime į tako pradžią. Palikę automobilį nedidelėje asfaltuotoje aikštelėje prie Stankos ežero, pamatysite informacinius stendus ir galite pradėti ieškoti tako pradžios – paėję kelis šimtus metrų keliuku rasite nuorodas. Mes taku ėjome priešinga kryptimi – iš pradžių link Strėvos įgriuvos, per mišką, o antrai  daliai palikome ežerą ir maudyne jame, ėjimą palei Strėvos upę, sengirę, Šaltinių kalnelį. Todėl, kad ryte vėsiau, o jau įšilus, pavargus bus malonu pasinerti į vėsų ežero vandenį.

Taigi, pasukome keliu per mišką, netrukus jau apžiūrėjome įgriuvusią velnių karčemą, pakeliui pasirinkome mėlynių. Po kiek laiko pasiekėme asfaltuotą kelią, vedantį tarp dviejų ežerų – Spindžiaus ir Spindžiuko. Kas nori, gali pasukti apžiūrėti Drabužininkų pilkapius, kas taupo laiką ar kojas – pasukti link ežero. Jo pakrantės šioje pusėje – gana statūs šlaitai, išraižyti į juos įsikibusių medžių šaknų. Tad norintiems pasitiesti pledukus ir pagulėti, tinkamą vietą bus nelengva rasti. Bet vietų maudytis tikrai prieisite.

Išvydę Spindžiaus ežerą, ypač – nušviestą saulės, veikiai suprasite – jis tikrai žavus. Labiausiai – tokia reta, Lietuvos ežerams nebūdinga smaragdine spalva, geriausiai matoma saulės šviesoje. Kaip rašoma prie ežero įrengtame informaciniame stende, jo dugną dengia menturdumblių sąžalynai, nuo jų vanduo ir  yra smaragdinės spalvos, spindintis. Teigiama, kad Spindžius – vienas gražiausių ledyninės kilmės ežerų, jo plotas 110 ha, giliausia vieta – 24,5 m.

Objektai pakeliui: Strėva, Šaltinių kalnelis, sengirė

Už ežero takas vingiuoja palei Strėvą. Vėlgi tie patys informaciniai stendai primena, kad ji – toli gražu ne eilinė upė. Teigiama, kad jos pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „sravati“ – tekėti, plūsti.  Tautosakoje ypač pabrėžiamas upės sakralumas, nes ji išteka „prieš tekančią saulę“. Strėva sujungia net dvidešimt Aukštadvario regioninio parko ežerų, o keturių jų pavadinimai susiję su upe: Strėvys, Strėvaitis, Strėvytė ir Nestrėvaitis. Upė inicijavo ir keturių gyvenviečių pavadinimą – šis faktas dar kartą paliudija Strėvos archajiškumą ir unikalumą.

Artėdami prie finišo prieisite sengirę, su išvirtusiais medžiais, ir, bent jau mūsų ėjimo metu (liepos viduryje), – su daugybe uodų. Tai daugiau laiko teko skirti uodams baidyti, nei gėrėtis senaisiais medžiais.

Paskutinis lankytinas tako objektas – Šaltinių kalnelis. Jo aprašymas stenduose, labai įspūdingas. Teigiamas, kad šis kalnelis – retas gamtos fenomenas, vertingas ir kultūriniu, ir gamtiniu požiūriu. Iš pelkėtos kalvelės visomis kryptimis čiurlena versmės, maitinančios Strėvos upę. Paslaptinga ir žiemą neužšąlanti vieta buvo pastebėta senovėje, nes dalis versmių teka rytų ir pietų kryptimi. Liaudies tradicijoje toks neužšąlantis šaltinių vanduo yra sakralus. Senovėje susirgę Strėvos apylinkių gyventojai nešdavosi šio vandens į namus, piemenukai plovė suskirdusias kojas. Istorija, tiesą sakant, atrodo geriau, nei vaizdas, kurį pamatėme.

Ir nuo čia jau visai nebetoli iki Stankos ežero, prie kur aikštelėje palikome automobilį. Čia galima dar kartą išsimaudyti, užkąsti prie įrengto stalelio. Ir tada suprasite, kad puikiai leidžiate dar vieną vasaros dieną 🙂

Kaip rasti Žaliąjį pažintinį taką? Jis takas yra maždaug 50 km nuo Vilniaus, važiuoti reikia Trakų link, o paskui A16 plentu pasukti Aukštadvario link, ir pamačius rodyklę „Strėvos įgriuva“ sukti kairėn. Tako vietą navigacija žino , tik ji veda iškart į tako pradžią, ne į automobilių stovėjimo aikštelę. Koordinatės: 54.588006, 24.70162