Kelionės data: 2017 m. gruodžio 31 d. – sausio 7 d.

Šalis: Malta

Malta paliko jaukios šalies įspūdį, kurioje tiesiog gera būti – paklaidžioti jaukiomis Valetos gatvelėmis, nuvažiuoti pasivaikščioti prie Dingli uolų ir Žydrosios grotos (Blue Grotto), užsukti į Marsašloko (Marsaxlokk) kaimelį su įspūdingomis spalvotomis valtimis, aplankyti senąją Mdiną.

Daugelis pranašavo, kad septynios dienos Maltoje žiemą labai jau daug – juk šalies plotas mažesnis už Vilniaus – ir mums ten tikrai atsibos. Ne, neatsibodo, nes norėjome ne apibėgti lankytinus objektus, o pasimėgauti poilsiu. Kelionės po Maltą planą dėliojome labai lanksčiai – žinojome, kad jis labai priklausys ir nuo oro, ir mūsų nuotaikų. Tad pirmą Naujųjų metų dieną pasirinkome tokį tingų poilsį – ekskursiją laivu, kad ramiai galėtume iš vandens, iš visų pusių apžiūrėti Valetą ir vadinamą Trimiestį – atskiruose į vandenyną ištiestuose „pirštuose“ įsikūrusius miestukus Vittoriosa (anksčiau vadinta Birgu), Senglea (L-Isla) ir Cospisua (Bormla). Miestukai senesni nei Valeta, ir pirmiausia juose įsikūrė į Maltą atvykę Šv. Jono riteriai. Valetą jie pastatė tik po Didžiosios Maltos apgulties 1565 metais (The Great Siege of Malta) – atrodo, vieno svarbiausio įvykio Maltos istorijoje, kai sala atrėmė Osmanų imperijos puolimą. Po šio įvykio ir buvo pakeisti trijų miestų pavadinimai, po jo ir iškilo Valeta. Iki tol dabartinio miesto plote apgyvendintas buvo tik St Elmo fortas.

Pirmasis pagal planą pastatytas Europos miestas

XVI amžiuje pastatyta Valeta tapo pirmuoju pagal planą pastatytu Europos miestu. Pastatai suplanuoti tokio aukščio, kad siauros gatvelės visada būtų šešėlyje – net ir kaitriausiomis vasaros dienomis. Ir tos gatvelės tiesios, vedančios iki vandens – tam, kad jomis laisvai keliautų vėjas nuo jūros ir atgaivintų vaikštinėjančius miestiečius. Tiesa, kai tas vėjas žiemą labai įsisiautėja, jau norėtųsi, kad tos gatvelės būtų vingiuotesnės...

Valetos ilgis tik 1 km, plotis – 600 metrų, tačiau teigiama, kad šis UNESCO saugomas miestas – viena iš labiausiai koncentruotų istorinių vietų pasaulyje. Istorinio paveldo gerbėjams rekomenduojama aplankyti Šv. Jono katedrą (St John Co-Cathedral) – tikrai įspūdingą, puošnią, saugančią Caravaggio tapytą Šv. Jono krikštytojo paveikslą), prabangius Didžiojo magistro rūmus (Grand Master‘s Palace), Apaštalo Pauliaus laivo sudužimo bažnyčią (St. Paul Ship Wreck Church).  ir dar daug kitų vietų. Nesistengėme nubėgti prie visų, nes greitai supratome, kad labai smagu tiesiog klaidžioti jaukiomis šio miesto gatvelėmis, gėrėtis tipiškais maltietiškais balkonais, pasivaikščioti po Aukštutinius Barrakka sodus (Upper Barrakka Garden), užeiti į kavines kavos, vyno ar dar ko nors. Iš lankytinų objektų dar patiko Casa Rocca Piccola – XVI a. statyti vienos šeimos rūmai. Dalį jų dabartiniai savininkai leidžia apžiūrėti turistams, lydintiems iškalbingos gidės, žinančios daug istorijų ir apie šiuos rūmus, ir apskritai apie Maltą. Po ekskursijos vėl sugrįžus į jaukų kiemelį su apelsinmedžiais neapleido jausmas, kad pabuvojome svečiuose pas vietinius gyventojus.

Megalitinės šventyklos ir senoji sostinė Mdina

Istorijos gerbėjus Malta vilioja ne tik Šv. Jono riterių istorijomis, bet ir daug senesnėmis – megalitinėmis šventyklomis, laikomomis seniausiais pasaulyje akmens statiniais. Jos iškilo 3000 – 3600 metų pr. Kr. ir 500 metų pralenkia net Egipto piramides. Vienoje jų – Hagar Qim&Mnajdra apsilankėme ir mes. Na, iš tiesų, stipriausią įspūdį palieka suvokimas, prieš kiek tūkstantmečių metų rankos šlifavo ar tašė tuos akmenis, kiek milijonų skirtingais apavais apmautų kojų mindžiojo slenksčius...

Dar vienas „must“ objektas Maltoje – senoji sostinė Mdina, praktiškai susiliejusi su kitu miestu – Rabatu. Realiai Mdina – citadelė ant kalno, apsupta mūro tvoromis. „Auksinio akmens mistinis miestas“, „tylos miestas“ – tokiais epitetais apibūdinama pirmoji Maltos sostinė. Teigiama, kad pirmąjį miestą šioje vietoje finikiečiai įkūrė maždaug 1000 m. pr. Kr., vėliau jį gerokai praplėtė romėnai, o IX amžiuje čia atvykę arabai pavadino jį „medina“ – sienų miestas... Dabar tai miestas-muziejus, jame gyvena tik apie 300 žmonių. Turistinis miestas – gražus pažiūrėti, bet man pasirodė toks be gyvybės...

Dienos planus koreguojantis vėjas

Kelias dienas Maltoje mieliau lankėmės miestuose, nei planavome išvykas gamtoje. Priežastis – pakilęs vėjas. Pirmuosius jo gūsius patyrėmė prie Dingli uolų (Dingli Cliffs).  Neilgai ryžomės gerėtis vaizdais ir vaikštinėti šiomis 220 metrų aukščio, Maltos architekto Tommaso Dingli (1591-1666) garbei pavadintomis uolomis. Pradėjo kilti stiprus vėjas, atrodo, galintis nurauti ne tik plaukus, bet ir ausis, tad nusprendėme šiek tiek pakoreguoti tos dienos planus ir Žydrąją grotą (Blue Grotto) aplankėme jau kitą dieną. Beje, tądien turėjome progos įsitikinti, kad Maltoje autobusai ne visada važiuoja pagal tvarkaraštį.

O vėjams aprimus išsiruošėme į idilišką žvejų kaimelį sunkiai ištariamu pavadinimu - Marsašlokas (Marsaxlokk). Mums jis pasirodė toks tipiškas ramybės įsikūnijimas – žmonių tądien buvo nedaug, šilta, saulė, nurimęs vėjas ir uoste ant bangų besisupančios žvejų valtys. Nudažytos raudona, mėlyna, balta spalvomis su Ozirio akimis ant bortų jo jau tapusios Maltos simboliu.

Kaimelyje lankytinų objektų negausu, didžiausias renginys – sekmadieniais vykstantis žuvų turgus. O kitomis dienomis – tai vieta ramiai pasivaikščioti, viename iš gausių uosto restoranėlių pavalgyti skanios žuvies stebint uoste reikalus aptarinėjančius ar savo darbus dirbančius žvejus.

Mėgstantiems pasivaikščioti – smagu prasieiti iki Delimaro pusiasalyje esančio Šv. Petro baseino (St Peters‘ Pool) – natūralaus baseino tarp uolų. Iš kaimelio iki jo tikrai netoli nueiti pėsčiomis, ištikimasis Google Maps parodys kelią. Jei eiti labai tingisi, galima į vieną pusę nuvažiuoti taksi – jų čia tikrai rasite. Mums Šv. Petro baseinas buvo labai puiki vieta pasišildyti saulėje, pasivaikščioti pakrante ir pasigėrėti vėjo (turbūt) iš uolų išskobtomis skulptūromis.

Tokios ir buvo mūsų dienos Maltoje – neskubrios, tingios, bet labai malonios. Dienomis – ekskursijos, įvairių objektų lankymas, vakarais – pasivaikščiojimai po Valetą ar krantine – nuo Sliemos iki Saint Julians‘, atrandant naujas kavines ar dar nematytus vaizdus. Šaltuoju laikotarpiu Lietuvoje – labai malonus pabėgimas į ten, kur šilta.

Apie tai kur pavalgyti ir daugiau praktinių patarimų, skaitykite čia.