Pirmoji rekomendacija būtų – nustokite svajoti ir imkitės veikti: pradėkite ieškoti bilietų ar bendrakeleivių, taupyti pinigus. 🙂 Kol kas yra (tikėkimės, kad ir toliau bus) tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Trevizo oro uostą, o iš ten Venecija jau lengvai pasiekiama – iki jos tik apie 31 km.

Transportas iš oro uosto ir į jį

Pasiekti Veneciją iš oro uosto ir atvirkščiai nėra sudėtinga – važiuoja tiesioginiai oro uosto ekspresai ATVO (jų grafiką rasite čia), bilieto kaina 12 eurų žmogui, arba BARZI (jų grafikas štai čia), važiavimas juo kainuoja 10 eurų žmogui – rinkitės, kurių laikas labiau dera prie Jūsų skrydžio. Skaičiau, bilietus galima pirkti iš anksto internetu arba autobuse, mes juos įsigijome išlipę iš lėktuvo oro uosto informaciniame kioskelyje. Dar viena pigesnė galimybė pasiekti Veneciją – važiuoti maršrutiniu autobusu iki Trevizo miesto ir čia geležinkelio stotyje sėsti į traukinį.

Pasiteisinęs pasirinkimas – Mestre

Pirmiausias klausimas susiruošus į kelionę būna – kur apsistoti. Kai mes pradėjome planuoti kelionę daugiau kaip pora mėnesių prieš norimą datą, pastebėjome, kad vietų viešbučiuose Venecijoje tikrai nėra daug, ir kainos gerokai aukštesnės nei kituose Italijos miestuose, nors sezonas jau turėjo artėti prie pabaigos (keliavome spalio 5-9 dienomis). Pasiskaičiusi atsiliepimų ir rekomendacijų, pradėjau ieškoti nakvynės vietų ne saloje, o mainland‘e – žemyne, šalia Venecijos esančiame miestelyje Mestre (lietuviškai turėčiau versti – Mestrinas, bet man toks pavadinimas labai jau toli nuo itališkos versijos). Paprastai pirmiausia žvalgomės apartamentų per Airnbnb, bet čia jų pasiūla buvo labai kukli, tad susiradome viešbutį.

Mūsų nuomone, toks pasirinkimas labai pasiteisino. Na, pirmiausia dėl to, kad tokio lygio viešbučio už tokią kainą Venecijos saloje tikrai nebūtume radę, bent jau likus keliems mėnesiams iki planuojamos kelionės. Susisiekimas su Venecija – itin patogus: ją galima pasiekti autobusu (važiuoja ir naktiniai), tramvajumi arba traukiniu. Traukiniai iš Mestre geležinkelio stoties važiuoja dieną maždaug kas penkios minutės, apie 23 val. nakties teko laukti gal penkiolika minučių. Kelionės laikas traukiniu – 11 min., bilieto kaina – 1,4 euro. Mūsų viešbutis buvo apie 5 min. pėsčiomis iki geležinkelio stoties, tad susisiekimas buvo tikrai greitas ir paprastas. Bilietus reikia pirkti iš automato, prieš lipant į traukinį nepamiršti atsižymėti. 🙂

Kaip supratome išlipdamos vakarais iš traukinio su minia žmonių, tikrai daugelis Veneciją lankančių turistų nakvynei renkasi Mestre. Visai šalia, kitoje geležinkelio pusėje įsikūrusi Marghera, keliolika iš traukinio išlipusių žmonių patraukdavo jos kryptimi, bet neteko joje apsilankyti, tad nelabai ką galėčiau papasakoti.

O Mestre tikrai patiko – jaukus vietinių italų apgyvendintas miestelis. Yra jame ir nedidukas, bet visai simpatiškas senamiestis, kurio pagrindinėje aikštėje įsikūrusioje kavinėje sekmadienį ramiai pusryčiavome, stebėdamos vietinių gyventojų eiseną su dūdų orkestru kažkokios šventės proga. Miestelyje, beje, netoli geležinkelio stoties, atradome net kelias jaukias osterijas ir picerijas, kur pora kartų tikrai skaniai pavalgėme – lankytojų čia gerokai mažiau, o dėmesio jiems – kur kas daugiau nei Venecijoje. Jau ir viešėdama Atėnuose įsitikinau, kad valgyti vietinių gyventojų rajonuose paprastai būna geras pasirinkimas.

Iš traukinio – į laivą 

Bet gi kelionės tikslas visgi – Venecija. Daugiau įspūdžių apie šį miestą galite rasti ankstesniame mano pasakojime, čia daugiau apsiribosiu praktiniais patarimais. Taigi, atvykę iš Mestre, Trevizo ar kitur išlipate iš traukinio Venecijos Santa Lucia geležinkelio stotyje (Stazione di Venezia Santa Lucia) arba šalia esančioje autobusų stotyje ir prieš Jūsų akis – Didysis kanalas. Atvykote! Ir dabar jau vandens transportu, dviračiu ar pėsčiomis leiskitės į pažintį su miestu.

Venecija žavi ir išsiskiria iš kitų miestų savo kanalais, atstojančiais miesto gatves, tad autobusus, troleibusus, taksi ir net šiukšliavežes bei „greitosios pagalbos“ automobilius čia atstoja vandens transportas. Tad jei nenorite eiti pėsčiomis, galite rinktis vaporetto – vandens autobusą. Jų stotelių tikrai daug. Jei keliaujate iš Mestre, bilietą galite nusipirkti šalia geležinkelio stoties esančiose transporto kasose. 9,5 euro kainuojantis bilietas galioja 75 min. ir tinka autobusui bei vaporetto. Jei plauksite per miestą, įvertinkite, kad kelionė tikrai užtruks – kol laivas prisišvartuos stotelėje, kol sulips žmonės, kol vėl atsišvartuos. Kai rinkdavomės per Google Maps tinkamą maršrutą, pastebėjome, kad eiti pėsčiomis ar plaukti laivu užtrunka daugmaž tiek pat laiko. Priežastis rinktis vaporetto – atrakcija, kojų pataupymas (tuo atveju, jei pasiseks atsisėsti).

Jei planuojate daugiau plaukioti, aplankyti Murano, Burano ar kitas salas, tikrai verta įsigyti dienos transporto bilietą, tinkantį autobusams, tramvajui, vaporetto, daugeliui traukinių. Kaina parai – 25 eurai, dviem – 35 eurai, trims – 45 eurai, septynioms – 65 eurai. Tai apie transportą turbūt tiek 🙂

Ką pamatyti – čia jau priklauso nuo kiekvieno noro ir skonių, pasirinkimas labai platus – nuo tiesiog vaikščiojimo po miestą, iki muziejų, parodų, renginių, plaukimo į kitas salas. Mūsų kelionės tikslas buvo „Venecijos bienalė“. Taip pat dažname mieste įpratau paieškoti nemokamų ekskursijų, už kurias atsiskaitoma arbatpinigiais. Kol kas visos jos pasiteisino – Santjage, Atėnuose, ir dabar – Venecijoje. Čia vaikščiojome su „GuruWalk“. Patiko.

Skanaus!

Kur verta valgyti – informacijos ieškojome per Google Maps, rinkomės vietas, kurių vertinimas ne mažesnis nei 4,5 balo ir visur pavalgėme tikrai skaniai. Nesirinkome brangių restoranų, mūsų išbandytuose picų kainos prasidėjo nuo 9  eurų, pirmieji makaronų patiekalai – nuo 10 eurų, antrieji žuvies – nuo 15 eurų, privalomas aperityvas Aperol spritz – nuo 3,5 eurų, kapučino kava – 2,5-3,5 euro. Jei skubate, galite pasigriebti gabalą picos išsinešti – jis gali atsieiti apie 4 eurus ir būti pašildytas. Na, Šv. Morkaus aikštėje Jums pasiūlys pasimėgauti kava už 6 eurus, paragauti picos už 20 eurų. Nežinau, ar ji tikrai du kartus skanesnė už savo kolegę, iškeptą 500 metrų atstumu nuo aikštės :). Jei gerai pamenu, visose mūsų pasirinktose valgymo vietose buvo ir 2 eurų coperto mokestis.

Tai turbūt tiek praktinių patarimų. Gerų įspūdžių Venecijoje! 🙂

P. S. Keliavome 2022 metų spalio pradžioje.

P. P. S. Jei mano kuriamas turinys Jums įdomus arba naudingas, galite pavaišinti mane virtualiu puodeliu kavos: https://www.buymeacoffee.com/vaida071W